Andriaus Ferrari garažas
Posted: 2012 Nov 02, 20:37
Ferrari – Italijos automobilių gamintojas, specializuojantis sportinių ir labai galingų automobilių gamyboje. Kompanija įkurta 1929 m. Enzo Ferrari. Iš pradžių Scuderia Ferrari rėmė lenktynininkus ir lenktyninių bolidų gamintojus. Vėliau, 1946 m. ši kompanija atsiskyrė ir tapo S.p. A. Ferrari, kuri dabar yra kontroliuojama Fiat grupės. Kompanijos būstinė Maranello yra įsikūrusi Modena mieste, Italijoje. Šiuo metu Ferrari prezidentu dirba italas Luca Cordero di Montezemolo.
Įkūrėjas Enzo Ferrari niekada neplanavo gaminti automobilių, kai sukūrė Scuderia Ferrari (1929 m.) ir paskirdamas ją remti jaunuosius lenktynininkus iš Modenos miestelio. Ferrari parengė ir sėkmingai sudalyvavo lenktynėse su Alfa Romeo automobiliais iki 1938 m., kai ši įkūrė savo lenktyninį padalinį Alfa.
1940 m. Enzo Ferrari pasimokęs ir suplanavęs kaip pritraukti mylimąją Scuderia į savo lenktyninius bandymus, jis paliko Alfa. Kadangi tuo metu dar galiojo kontraktas, Scuderia trumpam tapo Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri gamino auto-detales bei aviacijos priedus. Iš tikrųjų Ferrari sukūrė vieną lenktyninį automobilį („Tipo 815“) per savo nelenktyniavimo laikotarpį. Tai ir buvo pirmasis automobilis sukurtas Ferrari, kuris debiutavo 1940 m. Mille Miglia lenktynėse ir Antrojo Pasaulinio karo dėka dalyvavo tik keliose lenktynėse. 1943 m. Ferrari persikėlė į Maranello, kur ir šiuo metu yra kompanijos būstinė. Gamykla 1944 m. buvo subombarduota ir 1946 m. atstatyta.
„Scuderia Ferrari“ pažodžiui verčiant iš italų kalbos reiškia „Ferrari arklidės“, todėl gamyklos emblema yra piestu pasistojęs žirgas. Perkeltine prasme šis vardas verčiamas kaip „Komanda Ferrari“.
Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi, be to, jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari – Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.
Enzo Ferrari tikroji aistra buvo lenktynės. Scuderia pradėjo kaip nepriklausoma lenktynininkų ir bolidų rėmėja, bet netrukus tapo Alfa Romeo padaliniu. Po pasitrukimo iš Alfa, ji pradėjo kurti savo automobilius. Pirmasis Ferrari komandos pasirodymas buvo Europos Grand Prix trasoje po antrojo pasaulinio karo.
Scuderia pradėjo dalyvauti Formulės 1 pasaulio čempionate nuo pat jos egzistavimo pradžios. José Froilán González buvo pirmasis pilotas iškovojęs pergalę 1951 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix. Po metų Alberto Ascari pirmasis iškovojo čempiono titulą su Ferrari. Ferrari yra pati seniausia komanda Formulės 1 pasaulio čempionate, o taip pat ir sėkmingiausia. Iki 2007 m. komanda iškovojo po 15 asmeninės įskaitos čempionų titulų (1952–1953, 1956, 1958, 1961, 1964, 1975, 1977, 1979, 2000–2004, 2007) ir komandinės konstruktorių įskaitos čempionų titulų (1961, 1964, 1975–1977, 1979, 1982–1983, 1999–2004, 2007), 201 Grand Prix pergales, surinko 4,753.27 taškus, 195 pirmosios starto vietos, 205 greičiausi ratai, dalyvavo 758 etapuose.
Žymusis Ferrari komandos simbolis yra juodas piestu stovintis žirgas geltoname skydo formos fone, dažnai su raidėmis S F reiškiančiomis Scuderia Ferrari (itališkai Ferrari arklidė) ir trimis juostomis viršuje (žalia-balta-raudona) žyminčiomis nacionalinę Italijos vėliavą. Serijiniai automobiliai turi stačiakampio formos ženkliuką ant variklio gobtuvo.
Panašus herbas – juodas žirgas geltoname fone yra ir Štutgarto miesto herbe, Vokietijoje. Ten kilę tokie koncernai kaip Mercedes-Benz ir amžini Ferrari konkurentai Porsche, kurie savo herbe taip pat turi Štutgarto simbolį savo emblemoje.
1923 birželio 17 d. Enzo Ferrari laimėjo lenktynes Savio trasoje, Ravenoje, kur sutiko grafą Frančeską Baraką, legendinį oro pajėgų didvyrį pirmajame pasauliniame kare, kuris mėgo paišyti žirgus ant savo lėktuvo šonų. Grafas pasiūlė Enzo naudoti šį žirgą ir ant jo gaminamų automobilių, kuris jam garantuotai turėjo atnešti sėkmę. Šiek tiek pakeitęs logotipo vaizdą – pakėlęs žirgo uodegą, vietoj balto panaudojęs geltoną foną (Modenos miesto spalvą) – Enzo Ferrari naudojo šį žirgą kaip Ferrari simbolį. Piestu pasistojęs žirgas dabar yra oficilus Ferrari prekinis ženklas.
Nuo pat trečiojo XX a. dešimtmečio italų lenktyniniai automobiliai Alfa Romeo, Maserati ir vėliau Ferrari bei Abarth buvo (dažnai būna ir dabar) nudažyti raudonai (Rosso Corsa). Tai buvo įprastinė nacionalinė Italijos lenktynių spalva. Vėliau ši spalva buvo priimta ir FIA.
Įkūrėjas Enzo Ferrari niekada neplanavo gaminti automobilių, kai sukūrė Scuderia Ferrari (1929 m.) ir paskirdamas ją remti jaunuosius lenktynininkus iš Modenos miestelio. Ferrari parengė ir sėkmingai sudalyvavo lenktynėse su Alfa Romeo automobiliais iki 1938 m., kai ši įkūrė savo lenktyninį padalinį Alfa.
1940 m. Enzo Ferrari pasimokęs ir suplanavęs kaip pritraukti mylimąją Scuderia į savo lenktyninius bandymus, jis paliko Alfa. Kadangi tuo metu dar galiojo kontraktas, Scuderia trumpam tapo Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri gamino auto-detales bei aviacijos priedus. Iš tikrųjų Ferrari sukūrė vieną lenktyninį automobilį („Tipo 815“) per savo nelenktyniavimo laikotarpį. Tai ir buvo pirmasis automobilis sukurtas Ferrari, kuris debiutavo 1940 m. Mille Miglia lenktynėse ir Antrojo Pasaulinio karo dėka dalyvavo tik keliose lenktynėse. 1943 m. Ferrari persikėlė į Maranello, kur ir šiuo metu yra kompanijos būstinė. Gamykla 1944 m. buvo subombarduota ir 1946 m. atstatyta.
„Scuderia Ferrari“ pažodžiui verčiant iš italų kalbos reiškia „Ferrari arklidės“, todėl gamyklos emblema yra piestu pasistojęs žirgas. Perkeltine prasme šis vardas verčiamas kaip „Komanda Ferrari“.
Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi, be to, jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari – Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.
Enzo Ferrari tikroji aistra buvo lenktynės. Scuderia pradėjo kaip nepriklausoma lenktynininkų ir bolidų rėmėja, bet netrukus tapo Alfa Romeo padaliniu. Po pasitrukimo iš Alfa, ji pradėjo kurti savo automobilius. Pirmasis Ferrari komandos pasirodymas buvo Europos Grand Prix trasoje po antrojo pasaulinio karo.
Scuderia pradėjo dalyvauti Formulės 1 pasaulio čempionate nuo pat jos egzistavimo pradžios. José Froilán González buvo pirmasis pilotas iškovojęs pergalę 1951 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix. Po metų Alberto Ascari pirmasis iškovojo čempiono titulą su Ferrari. Ferrari yra pati seniausia komanda Formulės 1 pasaulio čempionate, o taip pat ir sėkmingiausia. Iki 2007 m. komanda iškovojo po 15 asmeninės įskaitos čempionų titulų (1952–1953, 1956, 1958, 1961, 1964, 1975, 1977, 1979, 2000–2004, 2007) ir komandinės konstruktorių įskaitos čempionų titulų (1961, 1964, 1975–1977, 1979, 1982–1983, 1999–2004, 2007), 201 Grand Prix pergales, surinko 4,753.27 taškus, 195 pirmosios starto vietos, 205 greičiausi ratai, dalyvavo 758 etapuose.
Žymusis Ferrari komandos simbolis yra juodas piestu stovintis žirgas geltoname skydo formos fone, dažnai su raidėmis S F reiškiančiomis Scuderia Ferrari (itališkai Ferrari arklidė) ir trimis juostomis viršuje (žalia-balta-raudona) žyminčiomis nacionalinę Italijos vėliavą. Serijiniai automobiliai turi stačiakampio formos ženkliuką ant variklio gobtuvo.
Panašus herbas – juodas žirgas geltoname fone yra ir Štutgarto miesto herbe, Vokietijoje. Ten kilę tokie koncernai kaip Mercedes-Benz ir amžini Ferrari konkurentai Porsche, kurie savo herbe taip pat turi Štutgarto simbolį savo emblemoje.
1923 birželio 17 d. Enzo Ferrari laimėjo lenktynes Savio trasoje, Ravenoje, kur sutiko grafą Frančeską Baraką, legendinį oro pajėgų didvyrį pirmajame pasauliniame kare, kuris mėgo paišyti žirgus ant savo lėktuvo šonų. Grafas pasiūlė Enzo naudoti šį žirgą ir ant jo gaminamų automobilių, kuris jam garantuotai turėjo atnešti sėkmę. Šiek tiek pakeitęs logotipo vaizdą – pakėlęs žirgo uodegą, vietoj balto panaudojęs geltoną foną (Modenos miesto spalvą) – Enzo Ferrari naudojo šį žirgą kaip Ferrari simbolį. Piestu pasistojęs žirgas dabar yra oficilus Ferrari prekinis ženklas.
Nuo pat trečiojo XX a. dešimtmečio italų lenktyniniai automobiliai Alfa Romeo, Maserati ir vėliau Ferrari bei Abarth buvo (dažnai būna ir dabar) nudažyti raudonai (Rosso Corsa). Tai buvo įprastinė nacionalinė Italijos lenktynių spalva. Vėliau ši spalva buvo priimta ir FIA.