[1/43] DieCasterio kolekcija: „Avtolegendy SSSR“

[DieCasteris]

O kitas - ВАЗ-2108 „Спутник“
Naujo automobilio atsiradimas Tarybų Sąjungoje visuomet virsdavo įvykiu. Ypatingą svarbą tai įgaudavo, jei tai pažymėdavo eilinį technikos pažangos tarpsnį. ВАЗ-2108 tapo ne tik nauju automobiliu, bet pirmu tarybiniu modeliu su priekiniais varančiaisiais ratais ir pirmu TSRS automobiliu su „hatchback“ tipo kėbulu - visų toliau sekusių ВАЗ'o lengvųjų automobilių pirmtaku.
ВАЗ-2108 turėjo naują šiuolaikinį variklį - ekonomiškesnį ir ilgaamžiškesnį, nei prieš tai buvę. Sujungtas su transmisija į kompaktišką bloką, jis išdėstytas skersai automobilio suko priekinius, o ne galinius ratus. Tokia komponuotė leido pagaminti lengvesnį ir kompaktiškesnį automobilį, nei kiti gerai žinomi vaz'o modeliai, esant tokiem pat vidiniam salono tūriui ir vairuotojo ir keleivių komfortui. Žinia, aštuntukas 50-60kg lengvesnis, nei ВАЗ-21011.
Pirmųjų Tarybinių automobilių su trijų durų kėbulu gamyba prasidėjo 1984m. pabaigoje. Gamyba tęsėsi iki 2003m., kuomet jam į pamainą atėjo modernizuotas modelis ВАЗ-2113, iš esmės esantis tuo pačiu aštuntuku su šiek tiek pakeista išvaizda. Iš viso per 20 gamybos metų buvo išleisti 881 824 ВАЗ-2108 automobiliai.
Aštuntukas buvo labai populiarus sportininkų-ralistų tarpe. Nedidelė automobilio masė, standus dviduris kėbulas, neblogos dinaminės savybės ir valdymas - visa tai viliojo lenktynininkus. Bet greitai serijinio automobilio galimybių ėmė trūkti, nes atitinkamai perdirbus galima pasiekti daug daugiau. Taip jau 1987m. eksperimentiniame sportinės technikos ruošimo bare Vilniuje (VFTS), vadovaujant žymiam lenktynininkui S.Brundzai, buvo sukurtas ralio automobilio „Lada-2108 EVA Sport“ prototipas. Variklis buvo vidurinėje automobilio dalyje iškart už sėdynių - tai pagerino svorio balansą. Variklio darbinis tūris padidėjo iki 1860 kūb.cm, o kuro įpurškimas, turbina ir šešiolikos vožtuvų variklio galvutė leido pasiekti 300AG. O automobilio bendras svoris liko 980kg. Automobilis gavosi labai sėkmingas, dinamiškas, bet tais pat metais FIA uždraudė lenktynes B grupėje ir projektas toliau nebuvo realizuojamas.

Nr. 21 ВАЗ-2108 „Спутник“

[DieCasteris]

Nr. 22 - ЗиС-101А
Reprezentacinės klasės lengvieji automobiliai visuomet sukelia žmonėse padidintą susidomėjimą, o jų gamyba pasiekiama toli gražu ne visom šalim. Net ir šiandiena per tokius automobilius sprendžiama apie techninį ir ekonominį šalies lygį, o jau praeito šimtmečio III desimtmetyje, limuzinai buvo tikru galingos valstybės atributu. Tarybų sąjunga negalėjo nepanaudoti tokio svarbaus aspekto, socialistinės sąjungos propagandai. Šalia to, aukščiausios klasės automobiliai tikrai buvo reikalingi vyriausybinio aparato aptarnavimui.
Sprendimas įsisavinti šalyje komfortabilių padidino litražo (pagal to laiko terminologiją) automobilių gamybą, buvo priimtas 1932m.. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinkta Leningrado gamykla „Красный Путиловец“, kur iš pradžių buvo nuspręsta gaminti tikslią amerikietiško „Buick 32/90“ kopiją.
1933m. gegužės šventėms buvo surinkta nedidelė Tarybinių Buick'ų partija pavadinta L-1 (Leningrad-1). Kadangi gamyklai buvo pavesta įsisavinti traktorių/tankų tematiką, limuzinų gamyba buvo perduota į Maskvos gamyklą ЗиС. Naujasis automobilis gavo pavadinimą ЗиС-101.
ЗиС-101 buvo labai komfortabilus automobilis, ypač III dešimtmečiui. Jo salonas buvo su šildytuvu (pečiuku) ir radioimtuvu, o keleivių skyrius nuo vairuotojo buvo atskirtas pakeliama stiklo pertvara. Interjero apipavidalinimui buvo naudojamos tik aukščiausios kokybės medžiagos.
Limuzinas ЗиС-101 buvo gaminamas nuo 1936 iki 1940m., nuo 1940 iki 1941 birželio, buvo leidžiama modernizuota versija ЗиС-101A. Iš viso buvo surinkta 8752 ЗиС-101, iš jų apie 600 ЗиС-101A versijų ir visiškai nedaug atvirų „kabrioletų“ ir „faetonų“ ЗиС-102.

Nr. 22 - ЗиС-101А

[DieCasteris]

To be continued

[Gedas]

Pagaliau!

[Linas]

ZIS - puikus dizainas, pagal apasyma dar ir labai komfortabilus tam laikotarpiui, tik kyla klausimas ar rusai per visa autopromo istorija sugebejo sukuri kaza savo, nenukopijuoto, su isliekamaja verte?

Kolekcija puiki, pateikta informacija tikrai papildo grazias nuotraukas, lauksime naujienu

[DieCasteris]

Čia ir yra Didysis klausimas apie Tarybinį „avtopromą“. Nors ir teigiama, kad tai originalūs modeliai, bet didžioji jų dauguma turi artimesnius ar tolimesnius analogus vakaruose. Gal labiausiai tarybiniai būtų Moskvičiai ir Zaporožiečiai 966 ir 968 serijos, gal dar ir UAZai, bet visa tai irgi su išlygom.
Manau, kad būtų įdomi atskira tema forume, skirta šiam klausimui tirti

[Linas]

gal ir taip ir ne tik sovietinems kopijoms aptart

[DieCasteris]

Važiuojam toliau - ГАЗ-М20 „Победа“ кабриолет
Toli gražu ne visi automobiliai pasmerkti tapti legendiniais, netgi jei jų šlovė perduodama iš kartos į kartą. Pasaulyje tokių automobilių nedaug, o tarp Tarybinių automobilių iš viso vienetai. Prieš karą Tarybų Sąjungoje buvo leidžiami tik trys baziniai lengvųjų automobilių modeliai - ZiS-101, Gaz-M1 ir KIM 10-50. Tačiau tai buvo tik kūrybiniai užsienio pavyzdžių permąstymai.
1943m. Maskvoje, iš karto po Staliningrado mūšio, įvyko pasitarimas skirtas pokariniam Tarybinės automobilių pramonės vystymui. Rezultate Gorkio automobilių gamykla ėmė projektuoti naują lengvąjį automobilį. Visi suprato, kad kuria Pergalės automobilį, kuris po karo simbolizuos milijonams Tarybinių žmonių taikų gyvenimą ir stengėsi jame įgyvendinti kuo daugiau naujo ir neįprasto.
Naujas pontoninės formos kėbulas papirko formų naujove ir harmoniškumu. Atidirbta kėbulo forma su nuolaidžia galine dalimi automobiliui suteikė puikias aerodinamines savybes. Šalia to, kėbulas buvo nešantysis. Žinoma, tokio kėbulo kūrimas - ilgas ir snkus darbas, kuris be pakankamos patirties neįmanomas atlikti per trumpą laiką. Todėl kaip „įdėja“ buvo naudojami užsieniniai automobiliai. ГАЗ-М20 buvo pasirinktas trofėjinis 1939m. Opel Kapitan su nešančiuoju kėbulu.
1944m. gamykla pagamino pirmąjį pilnavertį automobilio pavyzdį.
Pirmieji automobiliai ГАЗ-М20 „Победа“ nuriedėjo nuo konvejerio 1946m. birželio 28d., bet dėl konstrukcinių trūkumų 1948m. spalį gamybą teko pristabdyti visiems metams. Tik 1949m. lapkričio 1d. gamyba buvo atnaujinta, ir nuo tada „Побед'ų“ gamyba tapo tikrai masine. Nuo 1946m. iki 1955m. modernizacijos buvo pagaminta apie 160 000 „Побед'ų“.

Nr. 23 - ГАЗ-М20 „Победа“ кабриолет

[Linas]

Nemegstu skaityt nematydamas apie ka kalba eina

[DieCasteris]

Dabar turėtų būt

[DieCasteris]

O toliau štai kas :
Šimtų tūkstančių karo invalidų viltys, sudėtos į pirmą Tarybų Sąjungoje atsiradusį motovežimėlį, greitai pavirto karčiu nusivylimu: triratė СМЗ-С1Л konstrukcija dėl eilės subjektyvių priežasčių, pasirodė ypač nesėkminga. Serpuchovo motociklų gamyklos inžinieriai atliko rimtą „klaidų taisymą“, ko pasekoje 1958m. pasaulį išvydo antros kartos „invalidkė“ СМЗ-С3А. Automobilis sumąstytas patobulinti buvusį modelį, išspręsti jo konstrukcinius trūkumus, pats buvo pilnas keisčiausių klaidų.
1965m., į šalies ekranuose pasirodžius komedijai „Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai“, kurioje kultinis žavių sukčių trejetas važinėjo „invalidke“, Serpuchovo motogamyklos motorinis vežimėlis СМЗ-С3А išsikovojo visaliaudinę simpatiją ir netgi gavo švelnią pravardę „morgunovkė“ pagal aktoriaus, suvaidinusio pseudoinvalidą Patyrusį (Бывалый), pavardę. Ir beveik niekas nesusimastė apie tai, kiek daug šimtams tūkstančių Tarybinių žmonių reiškė šio iš pirmo žvilgsnio nerimto automobilio atsiradimas.
Šios šeimynos motovežimėliai serijiniu būdu buvo leidžiami nuo 1958 iki 1970m.. Iš viso pagamintas 203 291 motovežimėlis. Visi bandymai konstrukcijos gerinimui baigdavosi tik eksperimentiniais pavyzdžiais, bet nei vienas jų iki serijinės gamybos nepriėjo dėl banalios priežąsties: Serpuchovo motogamykloje prototipų įsisavinimui nepakako ne tik patirties, bet ir lėšų, įrangos, gamybinių pajėgumų.

Nr. 24 - СМЗ-С3А

[DieCasteris]

Na ir pagaliau man labai artimas, jau ne automobiliu, o šeimos nariu vadinamas - ВАЗ-2101
Žiūrint šios dienos akimis, neįmanoma įsivaizduoti Tarybinės automobilių gamybos istorijos be žymiojo „pirmuko“. Pakanka pasakyt, kad ВАЗ-2101 tapo pirmu automobiliu TSRS, dėl kurio buvo perrašomi valstybiniai standartai, kurio gamybai buvo „perprogramuojama“ visa Tarybinė pramonė - įprastai būdavo atvirkščiai.
Volgos automobilių gamyklos atsiradimo prielaidos buvo įvairios - noras pakelti Tarybinio autopromo lygį ir pagreitinti automobilizacijos tempus. Tačiau iš tikrųjų, tai turėjo būti tik šalutiniai efektai, valstybei sprendžiant vieną elementarų klausimą - kaip ištraukti į apyvartą stambias pinigines lėšas, susikaupusias pas piliečius „kojinėse“ deficito epochoje. Naujasis automobilis buvo puikiausias tam masalas, užtikrinsiantis paklausą ilgiems metams į priekį.
Volgos automobilių gamykla buvo suprojektuota išleisti 660 000 automobilių per metus - fantastiškas skaičius šaliai, kurioje tam momentui tiek automobilių išleisdavo visos egzistuojančios autogamyklos. Kaip partneris amžiaus statybos vykdymui, Tarybinės vyriausybės buvo pasirinkta italų firma FIAT, pateikusi ne tik licenziją naujausios kartos „124-os“ linijos automobiliams, bet ir pačios gamyklos projektą. 1966m. rugpjūtį pasirašius sutartį, prasidėjo darbas: grandiozinės gamyklos statyba, specialistų apmokymas Italijoje, prototipų bandymai, konstrukcijos tobulinimai atsižvelgiant į Tarybinių kelių specifiką. Rezultate buvo sustiprintas kėbulas, pateiktas naujas variklis, pakito važiuoklė ir transmisija, atsirado būgniniai stabdžiai nebijantys purvinų ir dulkėtų kelių, ir netgi komfortu ВАЗ-2101 lenkė savo prototipą.
Daug kas Tarybiniams automobilistams ВАЗ-2101 buvo naujiena. Pavyzdžiui, „Žigulių“ dėka jie sužinojo, kad automobilyje galima kalbėti nekeliant balso ir greitai važiuojant, kad rūsčią žiemą automobilyje gali būti šilta kaip namie, kad už vairo nepavargstant galima nuvažiuoti dvigubai didesnius nuotolius, nei „Moskvičiais“ ar „Volgomis“. ВАЗ-2101 pademonstravo koks paprastas gali būti žieminis variklio paleidimas. Galima pasakyti, kad su pirmais ВАЗ automobiliais į šalį atėjo naujos technologijos, naujos medžiagos, kurių dėka, visa Tarybinė pramonė žengė didžiulį žingsnį į priekį.
Pirmieji šeši ВАЗ-2101 buvo surinkti 1970m. balandžio 19d.. Ritmingas pagrindinio konvejerio darbas prasidėjo rugpjūtį. Iki metų pabaigos Toljatyje surinkti 21 530 „primukų“, 1971m. kiekis išaugo iki 172 175, o laidos pikas pasiektas 1973m., kad buvo surinkti 379 007 automobiliai. Projektinę galią gamykla pasiekė 1974m..

Nr. 25 - ВАЗ-2101







Kai atšils orai, galbūt suorganizuosiu to šeimos nario išvarymą lauk iš garažo. Tuomet bus modelio nuotraukyčių šalia originalo

[Linas]

Va cia tai geris, iskart vaikyste prisiminiau, tik vat bulviu maisa is bagazines reik istraukti nes galas truputuka nusedes

[DieCasteris]

Toliau, visiems žinomas - РАФ-2203
Vikrius ir talpius mikroautobusus РАФ Tarybiniais laikais galima buvo sutikti visoje šalyje. Jei dirbo maršrutiniais taksi, atliko greitosios pagalbos automobilių vaidmenį, tarnavo patikimu pagalbininku tolimose komandiruotėse. Juos mylėjo, ir su laiku malonybiniu žodžiu „Rafikas“ Tarybų šalies gyventojai ėmė vadinti bet kurį mikroautobusą, nežiūrint jo markės ir kilmės šalies.
Darbas ties mikroautobuso modeliu prasidėjo Rygoje 1963m. Tuo metu šalies vadovybė paskelbė chemijos pramonės prioritetą. Įnovacines medžiagas ėmė aktyviai naudoti visose pramonės srityse, tame tarpe ir autopramonėje. Naują automobilį Rygos autobusų fabrike (РАФ) pradžioje buvo numatyta gaminti iš plastmasės, iš armuoto stiklo audinio, kuris ėjo į madą autokėbulų gamyboje. Deja, po N.Chruščiovo atstatydinimo iš vadovaujančių pareigų, šalyje buvo pristabdyti darbai įsisavinant ne metalo medžiagas. Gamykloje grįžta prie perspektyvinių mikroautobusų su metalliniu kėbulu. Šio darbo rezultate atsirado praktiškai naujas automobilis su savo indeksu РАФ-2203. Agregatai jam pasiskolinti iš naujo lengvojo automobilio ГАЗ- 24 „Волга“, (variklis, pavarų dėžė, vairo mechanizmas) o eilė mazgų ir detalių unifikuoti su kitais automobiliais, gaminamais TSRS. Taip galinės pakabos lingės jame buvo analogiškos automobilio „Чайка“ lingėms.
Mikroautobusas РАФ-2203 serijiniu būdu buvo gaminamas nuo 1976m. iki 1987m.. Kas met buvo pagaminama apie 15 000 vienetų. Su „Rafais“ buvo daug eksperimentuojama, naudojant alternatyvinius degalus: buvo elektromobiliai, automobiliai naudojantys vandeilį ir netgi saulės automobiliai, dirbantys nuo saulės energijos.

Nr. 26 - РАФ-2203

[DieCasteris]

Next - Москвич-2140
7-ojo dešimtmečio pradžiai, Москвич-412 netgi ir šalies rinkoje atrodė archajiškas. Kaip minimum dizaino pakeitimas buvo akivaizdžiai būtinas.
Dailininkų-konstruktorių darbo frontas buvo apibrėžtas sąlyga: išorinis atnaujinimas neturėjo paliesti nešančiųjų kėbulo elementų. Galima buvo pakeisti priekinės ir galinės automobilio dalies apipavidalinimą, salono interjerą. Metalinių radiatoriaus grotelių pakeitimas į juodas plastmasines ir nežymus priekinių sparnų formos atnaujinimas, ženkliai pakeitė Moskvičiaus išvaizdą. Sušiuolaikinti padėjo ir atsisakyti ant galinių sparnų „pelekai“, kas leido visiškai kitaip išspręsti galinės dalies apipavidalinimą, kur naujos formos žibintai atsidūrė chromuotame rėmelyje, juodame fone. Funkcionaliai pasiteisino galinės eigos žibintas kairėje, o dešinėje - dekoratyvi lentelė su nurodyta variklio kubatūra. Galiniuose sparnuose atsirado plastmasės grotelės ant ventiliacinių angų, o ant priekinių - skydelis „Moskvitch-1500“. Durų rankenėles padarė „paskandintas“ duryse, lakoniškas ir saugias. Reikia pažymėti, kad šių minimalių pakeitimų pakako automobilio išvaizdai atnaujinti, padaryti jį šiuolaikiškesniu. Tačiau patys dizaineriai suprato, kad jokie kosmetiniai pakeitimai neišspręs moralinio modelio senėjimo.
Paskutinis Москвич-2140 modelio automobilis su važiuoklės numeriu 818 096 (skaitmuo atitinka benrą pagamintą automobilių kiekį), nuo AZLK pagrindinio konvejerio nuriedėjo 1988 liepos 8d..

Nr. 27 - Москвич-2140

[Clementinas]

Super Moskvicius, seimoje buvo 3 tokie ir visi geltoni... Galetu modelis irgi geltonas but

[Gedas]

Turbūt mažai šeimų atrastum, pas kurių jų nebuvo. Mano diedukas tokį geltoną turėjo

[Gytis]

Bet kaip suprantu, tai čia koks trečdalis ar ketvirtadalis?

[DieCasteris]

Jo, čia dar tik 27 nr., o šiai dienai išėję 78 leidiniai.
Nuotraukos kompiuteryje yra iki kažkur 50+ numerio, bet ne taip paprasta visus sudėti, kai kiekvieną numerį bandai plačiau aprašyti. Tai (apart surast laiko ir prikalbint tėvą viską išverst ) turbūt pagrindinė kliūtis toliau tęsti serijos pristatymą.
Bet aš ją tęsiu ...

[Gedas]

Tai nedaryk pažodinio vertimo, o konspektuok