Dodge Challenger 1970 R/T Minichamps
Pirmosios kartos Dodge Challenger būtų galima apibūdinti kaip atsaką į Ford Mustang bei Chevrolet Camaro, sėkimgai parduodamus „pony car“ klasės automobilius. Challenger buvo gaminamas ant Chrysler E platformos, kuria dalinosi su tos pačios klasės, tačiau kiek mažesniu Plymouth Barracuda automobiliu. Perkant abu automobilius buvo galima rinktis iš daugybės versijų bei privalumų už papildomą kainą, automobiliai buvo parduodama beveik su visais galimais Chrysler kompanijos varikliais. Nepaisant pasirinkimo gausos automobilis pasaulį išvydo kiek pavėluotai, Challenger buvo parduodamas kaip 1970 metų modelis, tuo tarpu Mustang ir Camaro modeliai, prekyboje pasirodė atitinkamai 1964 ir 1967 metais, tad iki Challenger modelio pristatymo "pony car" klasės automobilių karštinė jau buvo pradėjusi eiti į pabaigą. Vienas iš knygų autorių apie "Hemi" variklius teigė, kad Challenger iš tiesų buvo kuriamas konkuruoti su Mercury Cougar bei Pontiac Firebird automobiliais, tuo tarpu su Mustang bei Camaro automobiliais turėjo konkuruoti Plymouth Barracuda modelis.
Automobilio eksterjerą kūrė Carl Cameron, kuris iki tol buvo dirbęs prie 1966 metais pasirodžiusio Dodge Charger dizaino. Nors visuomenė automobilį priėmė palankiai (pirmais metais buvo parduota 76 935 automobiliai), automobilis sulaukė daug kritikos iš spaudos, dėl to jog pasirodė per vėlai, jau antrais prekybos metais automobilio pardavimai stipriai sumažėjo. Automobilis buvo gaminamas iki 1974 metų. Per visą laikotarpį buvo parduota apie 165 500 automobilių.
1970 m. Dodge Challenger T/A
Automobilis buvo parduodamas keturiomis versijomis: Challenger Six, Challenger V8, T/A Challenger ir Challenger R/T bei buvo galimas hardtopo, kupė arba kabrioleto kėbulu (tik 1971 metais). Bazinė „Six“ versija buvo parduodama su 3,7 litrų I6 varikliu. Standartiniu varikliu „V8“ versijoje buvo 230 AG turintis 5,2 litrų variklis su 2-barelių karbiuratoriumi, tačiau už papildomą kainą buvo galima pasirinkti 5,6 bei 6,3 litrų V8 variklius. Visi varikliai naudojo standartinę 3-pavarų mechanine transmisiją, išskyrus 290 AG turintį 6,3 litrų variklį, kuris buvo galimas tik su automatine transmisija. Perkant automobilį su 5,2 r 5,3 litrų varikliais, už papildomą kainą buvo galimi užsisakyti 4-pavarų mechaninė transmisiją.
Sportinė „R/T“ - Road/Track (liet. Kelias/Trasa) versija buvo parduodama su baziniu 335 AG (249,8 kW) turinčiu 6,3 litrų Magnum V8 varikliu, tačiau už papildomą kainą buvo galima užsisakyti modelį su 7,2 bei 7 litrų varikliu. Challenger T/A versija buvo parduodama tik 1970 metais.
Nuo 1973 metų visi Challenger modeliai buvo parduodami tik su V8 varikliais. 1974 metais 5,6 litrų variklį pakeitė 5,9 litrų V8 variklis. Automobilių gamyba baigėsi 1974 metų viduryje.
Ford model A standart Minichamps
Ford model A (1927-1931) buvo antroji didelė sėkmė "Ford Motor Company", po jo pirmtako, modelio T. Pirmasis modelis pagamintas spalio 20, 1927, bet parduotas tik Gruodžio 2d. Tada jis pakeitė garbingą modelį T. Šis naujas modelis buvo gaminamas 4 standartinių spalvų, bet ne juodos. Modelis buvo gaminamas iki 1932. Jo įpėdinis buvo B modelis kuriame matomas atnaujintas 4-cilindrų variklis.
1955 Ford Thunderbird Minichamps
Ford Thunderbird yra automobilis, kurį Ford Motor Company gamino nuo 1955 iki 1997 ir nuo 2002 iki 2005 metų. Priešingai nei panašioji Chevrolet Corvette Thunderbird niekada nebuvo sportinis automobilis, Thunderbird buvo asmeninės prabangos automobilis, kuris iš esmės ir sukūrė šitą rinką.
Automobilis buvo pristatytas 1954 metų vasario 20 diena Detroito automobilių parodoje. Thunderbird buvo pradėti gaminti 1954 metų rugsėjo 9 diena, o prekyboje pasirodė 1954 metų spalio 22 diena kaip 1955 metų modelis. Per pirmas 10 dienų buvo užsakyti 3 500 automobiliai. Ford planavo parduoti apie 10 000, tačiau 1955 metais jų buvo parduota 16 155 automobilių.
Standartinis 1955 metų Thunderbird turėjo standartinį stiklo audinio stogą, bei naudojo 292 Y-block V8 variklį
1956 metais padidėjo pagažinės talpa, atsarginis ratas buvo montuojamas iš lauko pusės, o dulintuvai buvo perkelti prie bamperio galų. Automobilio šonose atsirado vintiliacija, taip pat atsirado pasirenkamas 312 Y-block V8 variklis žmonėms kurie norėjo daugiau galios. 1956 metais buvo parduota 15 631 automobilių, taip buvo mažiausiai per visus 2-vietų Thunderbird metus.
1957 metais automobilis buvo radikaliai atnaujintas. Buvo pakeista priekinio bamperio forma, buvo padidintos grotos ir galiniai sparnai į kuriuos buvo intergruoti didesni galiniai žibintai. Atsarginis ratas buvo vėl perkeltas į pagažinės vidų dėl to, kad būtų galimą jį dėti vertikaliai. Šoninis Thunderbirs užrašas buvo perkeltas į priekį. 1957 metų Thunderbirs buvo paskutinis 2-vietų Ford automobilis iki 1982 metų Ford EXP sportinio automobilio.
